www.spargalkes.lt

Fizika

Elektromagnetinė indukcija

Faradėjaus elektromagnetinės indukcijos dėsnis. Elektrovaros atsiradimas magnetiniame lauke judančiame laidininke

Jau žinome, kad elektros srovė sukuria magnetinį lauką. Ar nėra atvirkštinio reiškinio, kada magnetinis laukas sukuria elektros srovę? Pirmasis į šį klausimą teigiamą bandymais pagrįstą atsakymą davė Faradėjus (M. Faraday) 1831 m. Jis pastebėjo, kad kintant uždarą laidų kontūrą kertančiam magnetiniam laukui, tame kontūre atsiranda elektros srovė. Ji buvo pavadinta indukuotąja srove, o šis reiškinys - elektromagnetine indukcija.

Skaityti daugiau...
 

Niutono dėsnis

Pirmasis Niutono mechanikos dėsnis apibendrina inercijos principą, kurio esmė yra tokia: bet kuris judantis kūnas stengiasi išlaikyti savo judėjimą, o bet kuris parimęs kūnas - rimties būseną. Šis dėsnis teigia: “Kūnas išlaiko rimties būseną arba juda pastoviu greičiu tol, kol jį paveikia kuri nors jėga”. Taigi pirmam Niutono dėsniui, nusakančiam inercijos reiškinius, galima duot štai kad ir tokį pavyzdį. Šiuo atveju vežimėlis pradeda judėti, o kūnas stengiasi išlaikyti rimties būseną ir svyra į priešingą pusę vežimėlio judėjimo krypčiai (1). Kai vežimėlis juda tolygiai, kūnas jo atžvilgiu nejuda ir išlaiko rimties būseną (2). Vežimėliui sustojus, kūnas stengiasi išlaikyti tolyginio judėjimo būseną ir pasvyra į priekį (3). Šis pavyzdys lygiai taip pat atrodo ir automobilyje. Netikėtai susidūrus, automobilis gali staiga sustoti, bet dëė inercijos keleiviai ir toliau juda į priekį, taigi gali atsitikti nelaimė, jei keleiviai nebus užsisegę saugos diržų, kurie sukuria juos laikančią jėgą.

Skaityti daugiau...
 

Stygos savųjų svyravimų tyrimas

Darbo tikslas: stovinčiu bangų metodu nustatyti skersinių bangų sklidimo greičio ir savųjų dažnių priklausomybę nuo stygos įtempimo.

Skaityti daugiau...
 

Vėjo energijos naudojimo raida Lietuvoje

Lietuvoje pirmieji vėjo malūnai pradėti statyti XIV a. Baltijos pajūryje. XIX a. pradžioje vėjo malūnai plačiai paplito po visą Lietuvą. Daugiausia vėjo malūnų buvo pastatyta Vidurio Lietuvoje -Panevėžio, Šiaulių, Naumiesčio, Vilkaviškio apskrityse. XIX a. II pusėje Lietuvoje veikė apie 200 vėjo malūnų, o 1921m.-jau apie 1000. Labai dažnai vienoje gyvenvietėje stovėjo keli vėjo malūnai. Pvz.: Kupiškyje - 5, Panevėžyje ir Radviliškyje po 4, Žagarėje ir Šiauliuose po 3, Daukniškiuose ir Suginčiuose po 2 ir t.t.

Skaityti daugiau...
 

Optika (V. A. Šalna)

Įvadas

Optika yra mokymas apie fizikinius, t. y. gamtos, reiškinius, susijusius su trumpųjų elektromagnetinių bangų, kurių ilgis (10-4 ÷ 10-9) m, sklidimu ir
sąveika su medžiaga. Pradžioje optika apsiribojo elektromagnetinių bangų nagrinėjimu regimoje spektro srityje (360 nm ÷ 750 nm). Šiuolaikinė optika nagrinėja plačią
spektro sritį šalia regimosios: ultravioletinę (įskaitant ir minkštuosius rentgeno spindulius) ir infraraudonąją sritį iki milimetrinių radijo bangų. Optikos skirtumas nuo kitų fizikos skyrių, susijusių su elektromagnetiniu spinduliavimu, yra ne tiek nagrinėjamųjų bangos ilgių diapazone, kiek savitų optinių tyrimo metodų visumoje.

Skaityti daugiau...
 

Linijinių spektrų tyrimas monochromatoriumi

Tikslas: susipažinti su spektrinės analizės metodais; nubrėžti monochromatoriaus gradavimo kreivę  n=f(λ), vadinamą dispersijos kreive; pagal gradavimo kreivę rasti nežinomo spektro linijų bangų ilgius; lyginant išmatuotus bangų ilgius su nurodytais atlase, nustatyti nežinomą medžiagą.

Skaityti daugiau...
 

Biomasė energijai gauti

Biomasė yra vienas labiausiai paplitusių ir plačiausiai naudojamų atsinaujinančių energijos šaltinių. Biomasė yra fotosintezės produktas. Kasmet fotosintezės metu augalų stiebuose, šakose ir lapuose sukaupiamas energijos kiekis, keletą kartų didesnis už pasaulio energijos poreikius. Biomasė išsiskiria iš kitų energijos šaltinių tuo, kad tai akumuliuota saulės energija.

Skaityti daugiau...
 

Fotometrija

Fotometrija – optikos skyrius, kuriame nagrinėjami šviesos energinių parametrų matavimai.

Skaityti daugiau...
 

Puslaidininkių optinių savybių tyrimas

Darbo tikslas. 1. Susipažinti su puslaidininkių optinių parametrų priklausomybe nuo krintančios šviesos kvantų energijos ir eksperimentine tų parametrų nustatymo metodika. 2. Išmatuoti atspindžio ir absorbcijos koeficientų bei pralaidumo priklausomybę nuo bangos ilgio, apskaičiuoti lūžio rodiklį bei draustinės juostos plotį. 3. Nustatyti optinių šuolių tipą.

Skaityti daugiau...
 

Maksvelio svyruoklės inercijos momentas 2

Darbo užduotis. Remiantis Maksvelio svyruoklės judėjimu, nustatyti jos inercijos momentą bei ją veikiančią trinties jėgą.

Skaityti daugiau...
 

Elektrono specifinio krūvio nustatymas

Darbo tikslas: panaudojant statmenai sukryžiuotus elektrinį ir  magnetinį laukus, nustatyti elektrono specifinį krūvį.

Skaityti daugiau...
 

Eelektromagnetinė indukcija 2

Elektros srovės atsiradimas uždarame laidininke, kintant jį veriančiam magnetiniam srautui, vadinamas elektromagnetine indukcija.

Skaityti daugiau...
 

Elektrono judėjimo magnetrone tyrimas

Darbo tikslas: - elektrono specifinio krūvio nustatymas magnetrono metodu.

Skaityti daugiau...
 

Planko konstantos nustatymas

Darbo užduotis: išmatuoti, apšvietus fotokatodą įvairų bangų ilgių monochromatine šviesa, uždarymo potencialą ir apskaičiuoti Planko konstanta.

Skaityti daugiau...
 

Fizikos uždaviniai 2

Skaityti daugiau...
 

Elektrinių dydžių matavimas ir matavimo paklaidos 1

Darbo užduotis: išmokti įvertinti elektrinių dydžių matavimo sistemines pakaidas.

Skaityti daugiau...
 

Elektrostatika 2

Dielektrikų poliarizacija ir jos molekulinis aiškinimas

Dielektrikuose nėra laisvųjų krūvininkų, galinčių veikiant laukui judėti makroskopiniais atstumais. Dielektriką sudarančios molekulės yra neutralios, tačiau sudarytos iš elektringųjų dalelių - protonų ir elektronų, įeinančių į atomų struktūras. Dielektrike sudarius elektrinį lauką atsiranda jėgų, veikiančių teigiamuosius krūvius lauko kryptimi, o neigiamuosius - prieš lauko kryptį. Šioms jėgoms veikiant molekulės šiek tiek pakinta, nes į jų sudėtį įeinančios elektringosios dalelės truputį paslenka, dėl to molekulių teigiamų ir neigiamų krūvių centrai nebesutampa. Sakoma, kad molekulės tampa dipoliais.

Skaityti daugiau...
 

Skysčio ištekėjimas pro angas

Darbo tikslas – nustatyti: 1) skritulio formos angai čiurkšlės susiaurėjimo ir greičio koeficientus. 2) Skirtingos formos angų debito koeficientus. 3) Teorinę ir eksperimentinę ištekėjimo trukmę.

Skaityti daugiau...
 

Elektros srovė skysčiuose (špera)

Kaip ir kietieji kūnai, skysčiai gali būti dielektrikai, laidininkai ir puslaidininkiai. Prie dielektrikų priskiriamas distiliuotas vanduo, o prie laidininkų – elektrolitų (t. y. rūgščių, šarmų ir druskų) tirpalai bei lydalai. Skysti puslaidininkiai yra, pavyzdžiui, išlydytas selenas, sulfidų lydalai ir kitos medžiagos.

Skaityti daugiau...
 

Stygos svyravimų tyrimas 3

Darbo užduotis. Taikant stovinčiąsias bangas, ištirti stygos savųjų dažnių ir skersinių bangų sklidimo fazinio greičio priklausomybę nuo stygą tempiančios jėgos.

Skaityti daugiau...
 

Elektromagnetizmas radijo ryšio principais

Elektromagnetinis laukas. Elektrinio lauko šaltinis yra ne tik elektros krūvis, bet ir kintamasis magnetinis laukas. Juo greičiau kinta magnetinė indukcija, juo stipresnis atsiradęs laukas. Magnetinei indukcijai didėjant, elektrinio lauko stiprumo E kryptis ir vektoriaus B kryptis sudaro kairįjį sraigtą. Kai mažėja, sudaro dešinįjį. Kintantis laikui bėgant elektrinis laukas sužadina magnetinį lauką.  Elektrinio lauko stiprumui didėjant, atsiradusio magnetinio lauko indukcijos B kryptis ir vektoriaus E kryptis sudaro dešinįjį sraigtą. Kai mažėja, sudaro kairįjį. Elektriniai ir magnetiniai laukai egzistuoja priklausydami vienas nuo kito. Elektrinis laukas be magnetinio arba magnetinis be elektrinio gali egzistuoti tik tam tikros atskaitos sistemos atžvilgiu. Teiginys, kad erdvės taške yra tiktai elektrinis arba tiktai magnetinis laukas, neturi prasmės, jeigu nenurodoma, kurios atskaitos sistemos atžvilgiu tie laukai nagrinėjami. Elektrinis ir magnetinis laukai - tai vieno, elektromagnetinio, lauko pasireiškimas. Elektromagnetinis laukas  - ypatingos formos materija, kurios dėka sąveikauja elektringosios dalelės.

Skaityti daugiau...
 

Plyksnio užsiliepsnojimo ir savaiminio užsiliepsnojimo temperatūra

Plyksnio temperatūra turi žemiausią temperatūrą prie kurios naftos produkto garai su oru sudaro mišinį momentaliai sudegantį prikišus prie jo liepsną. Plyksnio temperatūra tam tikru laipsniu apibūdina naftos produkto pavojingumą gaisro atžvilgiu. Užsiliepsnojimo temperatūra vadinama temperatūra prie kurios pašildžius naftos produktus ir prikišus prie jo liepsną jis užsiliepsnoja ir dega ne trumpiau 5 s. Užsiliepsnojimo temperatūra visada aukštesnė už plyksnio temperatūrą keliomis dešintosiomis laipsnio.

Skaityti daugiau...
 

Nuolatinė elektros srovė 1

Elektros srovės stipris ir srovės tankis

Elektros srovė yra bet koks kryptingas elektros krūvių (tiksliau sakant elektringųjų dalelių ar įelektrintų kūnų) judėjimas. Laisvųjų elektronų metaluose ar teigiamųjų bei neigiamųjų jonų elektrolituose judėjimas, įelektrinto bet kokio kūno slenkamasis ar sukamasis judėjimas yra elektros srovės pavyzdžiai. Tačiau dažniausiai kalbėdami apie elektros srovę turime galvoje kryptingą elektringųjų dalelių judėjimą medžiagoje ar  vakuume. Šios elektringosios dalelės dar vadinamos krūvininkais.

Skaityti daugiau...
 

Termoelektroninės emisijos reiškinio tyrimas 3

Darbo užduotis: Nubrėžti vakuuminio diodo voltamperinę charakteristiką ir apskaičiuoti elektrono išlaisvinimo darbą.

Skaityti daugiau...
 

Teorinė mechanika statika (vgtu)

Knygoje išdėstyta klasikinės mechanikos teorijos dalis – statika. Suformuluoti statikos svarbiausieji uždaviniai, apibrėžtos pagrindinės sąvokos, išnagrinėti visi statikos nagrinėjami objektai – jėgos, jėgų sistemos bei įvairių jėgų sistemų veikiami kūnai ir jų sistemos. Aprašyti jėgų sistemų klasifikavimo principai, išnagrinėtos ir suformuluotos šių sistemų pusiausvyros sąlygos. Vaizdžiai demonstruojamas statikos metodų taikymas įvairiems uždaviniams spręsti.
Knyga parengta remiantis Vilniaus Gedimino technikos universiteto studijų programa ir rekomenduojama pagrindinių studijų studentams, siekiantiems savarankiškai susipažinti su statikos metodų teoriniais pagrindais.

Skaityti daugiau...
 

Elektra ir magnetizmas (V. Rinkevičius)

Vytautas Jonas Rinkevičius gimė 1938 m. sausio 27 d. Ilčiukuose, Utenos rajone. Studijavo Vilniaus universiteto Fizikos-matematikos fakultete. Baigęs studijas 1961 m., buvo paskirtas dirbti Puslaidininkių fizikos katedroje vyresniuoju dėstytoju. Tuo pat metu jis pradėjo stibio sulfido elektrinių savybių tyrimus ir 1970 m. apgynė mokslų daktaro disertaciją “Stibio sulfido monokristalų vietinių lygmenų ir piroelektrinių savybių tyrimas”. 1974 m. jam buvo suteiktas pedagoginis docento vardas. Doc. V.Rinkevičius buvo vienas pirmųjų, pritaikiusių termostimuliuotų srovių metodą puslaidininkių elektroninėms savybėms tirti, o jų interpretacijai naudojo sudėtingas kompiuterines programas. Jo atliktų didelės varžos puslaidininkių elektrinių savybių tyrimo rezultatai paskelbti prestižiniuose moksliniuose žurnaluose.

Doc. V.Rinkevičius mėgo pedagoginį darbą, pirmasis fakultete panaudojo kompiuterinę uždavinių sprendimo kontrolę. Skaitė paskaitas “Fizikos Olimpo” mokyklos moksleiviams, atspausdino šių paskaitų konspektą ir uždavinių rinkinį. Jis daugelį metų skaitė bendrosios fizikos kursą “Elektra ir magnetizmas”, kurio vadovėlį baigė rašyti paskutinėmis gyvenimo dienomis. Vadovėlio kalba netaisyta.

Skaityti daugiau...
 

Tirpalų lūžio rodiklio tyrimas refraktometru

Darbo užduotis: ištirti priklausomybę tarp skaidraus tirpalo lūžio rodiklio ir jo svorinės koncentracijos bei nustatyti patiekto tirpalo nežinomą koncentraciją.

Skaityti daugiau...
 

Entropijos pokyčio nustatymas kaitinant ir išlydant kristalinį kūną

Darbo tikslas: nubrėžti metalo temperatūros priklausomybės nuo šildymo laiko grafiką, nustatyti lydymosi temperatūrą ir apskaičiuoti atitinkamus entropijos pokyčius.

Skaityti daugiau...
 

Nuolatinės srovės tiesinės elektros grandinės (špera)

Elektros grandinės ir jos elementai. Elektros grandinės elementai: šaltiniai ir imtuvai. Realią el. grandinę keičiame ekvivalentine schema.

Skaityti daugiau...
 

Hidrauliniai pasipriešinimai

Teorinė dalis. Realieji skysčiai, tekėdami vamzdžiais arba aparatais, dalį savo mechaninės energijos sunaudoja hidrauliniams pasipriešinimams nugalėti.

Skaityti daugiau...
 

Elektromagnetizmas

MAGNETINIS LAUKAS

Visur, kur yra elektros srovė, t.y. kur juda elektros krūviai, yra magnetinis laukas. Įmagnetina geležis ir permagnetina komposus žaibas. Erstedas įrodė, kad laidininku tekanti srovė veikia magnetinę rodyklę, bet ne traukia ar stumia, o pasuka, kad ji būtų statmena krypčiai. Pakeitus srovės kryptį magnetinė rodyklė pasisuka į priešingą pusę. Erdvėje apie laidininką, kuriuo teka elektros srovė, yra sąveiką su magnetu perduodanti aplinka - magnetinis laukas.

Skaityti daugiau...
 

Elektrinių dydžių matavimas ir matavimo paklaidos 3

Darbo užduotis. Išmokti įvertinti elektrinių dydžių matavimo sistemines paklaidas.

Skaityti daugiau...
 

Temperatūrinio dujų slėgio koeficiento nustatymas 4

Darbo tikslas. Susipažinti su idealiųjų dujų būsenos lygtimi ir izoprocesais dujose. Eksperimentiškai nustatyti temperatūrinį dujų slėgio koeficientą.

Skaityti daugiau...
 

Sudėtinga nuolatinės srovės grandinė

Darbo turinys – Kirchofo dėsnių, mazgų potencialų ir superpozicijos metodų taikymas, grandinės galių balanso sudarymas.

Skaityti daugiau...
 

Metalų varžos temperatūrinės priklausomybės tyrimas 2

Darbo užduotis. Ištirti laidininko varžos priklausomybę nuo temperatūros.

Skaityti daugiau...
 

Žvaigžde sujungta trifazė grandinė 3

Darbo tikslas: fazių sekos nustatymas ir nulinio laido įtaka trifazio imtuvo darbo režimu i kai jis maitinamas iš trifazės įtampos šaltinio.

Skaityti daugiau...
 

Magnetinių laukų tyrimas 2

Darbo tikslas: magnetinių laukų tyrimas Gauso metodu, žemės magnetinio lauko indukcijos horizontaliosios dedamosios nustatymas tangentinio galvanometro metodu.

Skaityti daugiau...
 

Tiesinė difrakcinė gardelė 2

Darbo tikslas. Nustatyti ilgį šviesos bangų, kurios atitinka nurodytą liniją vienatomių arba garų  difrakciniame linijiniame spektre.

Skaityti daugiau...
   

Tirpalų lūžio rodiklio priklausomybės nuo koncentracijos tyrimas 2

Darbo tikslas: ištirti priklausomybę tarp skaidraus tirpalo absoliutinio lūžio rodiklio ir jo svorinės koncentracijos bei nustatyti pateikto tirpalo nežinomą koncentraciją.

Skaityti daugiau...
 

Fizikos medžiagos santrauka 2

Mechaniniai svyravimai, pagrindinės jų charakteristikoje.

Svyravimu vadinamas procesą, pasikartojantį bėgant laikui. Kai, laikui bėgant atitinkamai kartojasi kūno ar jo dalių padėtis erdvėje ir judėjimo greitis, tuomet turime mechaninį svyravimą. Aukštesnių dažnių svyravimai vadinami virpesiais.

Skaityti daugiau...
 
Puslapis 1 iš 7
Fizika
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt