www.spargalkes.lt

Medicina

Meditacija

Žodis „meditacija“ yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio meditatio, kurio viena reikšmė „apmąstymas“, kita – „pasirengimas“. Meditacija Vakaruose žinoma kaip iš Rytų importuotas dalykas. Ypač dažnai į meditacijos seminarus kviečia „New Age“ judėjimai. Induizme meditacija yra vienas iš kelių, vedančių į „nušvitimą“. Esama įvairių meditacijos rūšių. Mantros meditacijoje susitelkiama į vieną „šventą skiemenį“, kuris atstoja kokį nors dievo vardą. Skirtingos jogos mokyklos moko įvairių, meditacijos praktikai būtinų taisyklingo kvėpavimo ir kūno laikysenos pratimų. Budizme meditacija yra svarbiausia priemonė „nušvitimui“ pasiekti. Čia praktikuojamos taip pat įvairios meditacijos rūšys. Susitelkiama ties vienu objektu ar paveikslu arba ties viena mintimi ar apibrėžimu, pavyzdžiui, mirties.

Skaityti daugiau...
 

Liaudies medicina

Atskirą liaudies kultūros sritį sudaro medicina. Liaudies gydymas (terapija, slaugymas, gydymas) buvo žinomas žmonėms prieš daugelį tūkstančių metų. Susirgusį paprastai gydydavo namišškiai ar giminės, tik kai savi nepadėdavo, buvo kreipiamasi į garsius apylinkės žynius ar žolininkus. Nuo senovės ligonius gydė moterys. Jos žinojo daugybę gydomųjų žolių, ššaknų, taip pat burtų, magiškų priemonių. Tuo tarpu chirurginius veiksmus, pavyzdžiui, kraujo nuleidimą atlikdavo vyrai. Nuo įvairiausių ligų užkalbėdavo dažniausiai moterys, rečiau _ vyrai. Į garsius užkalbėtojus kreipdavosi ne tik apylinkės, bet ir tolimesni gyventojai. Vieni jų gydė, norėdami padėti, kiti iš to uždarbiavo. Vieni gydė tik kokią nors vieną ligą, kiti _  įvairias. Dažniausiai kiekviena liga turėjo savo gydytoją. Ypatingą galią gydyti nervų ir proto ligas liaudis manydavo turint psichiškai nenormalius žmones, linkusius į ekstazę.

Skaityti daugiau...
 

Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo prevencija mokykloje

Metodinė medžiaga

Statistiniai duomenys liudija, kad per pastaruosius 5 metus narkomanų skaičius Lietuvoje išaugo beveik 10 kartų. Deja, panaši tendencija stebima ir mokyklose. Pedagogikos institutas dalyvauja Europos mokyklų projekte tiriant rūkymo, alkoholio ir narkotikų vartojimo paplitimą tarp moksleivių. 1995 m. tyrimų duomenimis, 3,2% 15-16 metų moksleivių šalyje jau bandė nelegalių narkotikų. 1999m. šis skaičius išaugo iki 15,5% (21% berniukų ir 9,6% mergaičių). Tyrimai parodė, kad net 96,5% šio amžiaus moksleivių jau yra vartoję alkoholį, o 73,6% bent kartą buvo girti (A.G. Davidavičienė, 1999). Taigi vargu ar rasime nors vieną moksleivį, kuris nebūtų girdėjęs apie narkotikus.* Beveik kiekvienas jau turi ir savo nuomonę šiuo klausimu, paremtą draugų pasakojimais, matytais filmais, skaitytomis knygomis ar pan. O kai kurie, kaip liudija jau minėtų tyrimų duomenys jau turi ir asmeninę patirtį - yra gėrę alkoholį, rūkę "žolės", bandę ecstasy ar kitų narkotikų.

Skaityti daugiau...
 

Tarptautiniai ligų kodai

Skaityti daugiau...
 

Įvadas į patologiją

Patologija yra mokslas apie ligas:
•    jų priežastis (etiologija),
•    išsivystymo mechanizmus (patogenezė),
•    ląstelėse ir audiniuose sukeltus pakitimus (morfologija),
•    morfologinių pažeidimų funkcinius padarinius, stebimus klinikoje.

Skaityti daugiau...
 

Dieta pagal kraujo grupę

Įžanginis žodis

Kaip kraujo grupė gali būti susijusi su mityba? Arba su tuo, jog noriu visiems laikams nusikratyti nereikalingų kilogramų? Ir apskritai, kokį vaidmenį čia atlieka mano kraujo tipas? Tokie ir panašūs klausimai iškyla norintiems suliesėti, kai jie pirmą kartą išgirsta, kad tarp kraujo grupės ir nepuošiančio riebalų sluoksnelio egzistuoja ryšys. Negalima ant jų pykti, kai jie skeptiškai kraipo galvas. Juk jie išbandė daugybę liekninamųjų dietų, sugeba meistriškai skaičiuoti kalorijas, išmoko nesunkiai įgyvendinti sudėtingiausius mitybos planus ir, įvykdę visus griežčiausius dietos reikalavimus, nusivylę suprato, jog rezultatai vėl tirpsta riebaluose. Nors jiems ir atrodo absurdiška, kad kaltas gali būti jų kraujo tipas, bet kraujas - paprastai tariant - yra atsakingas už tai, kaip organizmas pasisavina maistą.

Skaityti daugiau...
 

Alkoholio įtaka žmogui

Girtumas - apskritai visiems žinoma būsena. Mažai atsirastų žmonių, kurie patys nebūtų patyrę alkoholio poveikio. O girtą yra matęs kiekvienas. Alkoholis nėra šiuolaikinės civilizacijos vaisius. Svaigalai pasiekė mus iš amžių glūdumos. Žinomas vokiečių etnografas Julijus Lipsas teigia, kad Paryžiaus kavinių nuolatinių lankytojų aperityvas, rusiškoji stalo degtinė, angliškųjų klubų viskis, Mozelio, Reino ir raudonasis bei putojantis vynas iš tikrųjų yra pirmykščių žemdirbių alaus, vyno ir klajoklių genčių rauginto kumyso patobulinti variantai.

Viso pasaulio medikams jau seniai kelia nerimą nuolatinis alkoholio plitimas. Pasaulinėje sveikatos asamblėjoje, kuri vyko 1979 metų gegužės mėnesį, buvo pabrėžta, kad per 1960 - 1972 metus visame pasaulyje vyno vartojimas padidėjo 20 %, svaigiųjų alkoholinių gėrimų gamyba - 60 %, alaus - 80 %. Dvidešimt penkių šalių, kuriuose daugiausia surinkta statistinės medžiagos, duomenims, alkoholio vartojimas, skaičiuojant vienam gyventojui, per minėtą laikotarpį padidėjo 3 - 5 kartus. Alkoholio vartojimą psichologiškai galima motyvuoti tuo, kad jis, geriamas nedidelėmis dozėmis, atpalaiduoja, ramina nervus, pakelia nuotaiką. Tuo pat metu “vyno dvasia” yra visų alkoholio sukeliamų blogybių pradžia. Svaigaluose esantis alkoholis - didelis apgavikas.

Skaityti daugiau...
 

Psichodermatologija

Psichodermatologija – psichosomatinės medicinos sritis, tirianti odos ir psichikos sąveika. Jos objektas – odos ligomis sergančiųjų psichologinės problemos (intrapsichinės ir tarpasmeninės) bei psichosocialiniai faktoriai, galintys būti tiek ligos priežastimi, tiek pasekme (Niemeier V., 2002). Iki 80% besikreipiančiųjų į dermatologą reikalinga psichologo, o neretai ir psichiatro pagalba. Cotterill J.A.British Journal Dermatology, 1998. Odos ligos visada turi neigiamos įtakos pacientų gyvenimo kokybei, psichosocialinei adaptacijai. Visuomet yra ryšys tarp odos ligos ir  psichologinio distreso. Kuo geriau suprasime odos ligų ir psichologinių sutrikimų tarpusavio sąveiką, tuo efektyvesnis bus gydymas, gerės ligonių gyvenimo kokybė. Barankin B.Psychosocial effect of common skin diseases, 2002.

Skaityti daugiau...
 

Kai kurių B grupės vitaminų nustatymas didelio slėgio skysčių chromatografija

DSS chromatografija nuo klasikinės skysčių chromatografijos tuo, kad judri fazė paduodama į kolonėlę iš išorinio rezervuaro didelio slėgio siurbliais, naudojamos plieninės kelių milimetrų skersmens kolonėlės, smulki nejudrioji fazė (3 10μm) [1]. DSS naudojama nelakiems, stipriai poliariems, didelės molėkulinės masės, termolabiliems ir nestabiliems junginiams analizuoti. Pagrindiniai šios analizės privalumai:

1. didelis chromatografinis efektyvumas,
2. trumpas analizės laikas,
3. didelis jautrumas nustatant ir atskiriant labai mažų koncentracijų komponentus.

Skaityti daugiau...
 

Aids

“XX amžiaus maras” – tai globalinė problema, tai kol kas neišgydoma liga, kurios priežastis yra ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas) arba vėlesnė ligos stadija AIDS (akvizitinis imuniteto deficito sindromas). ŽIV – tai interląstelinis parazitas, sugebantis savo genetinę informaciją integruoti į žmogaus audinių ląstelių genetinį kodą (DNR). Iki šiol nėra išgydomas ir infekuotasis anksčiau ar vėliau miršta. Pirmą kartą ŽIV virusas buvo aptiktas 1981 metais. Manoma, kad šis imunoparazitas “susikūrė” beždžionės kraujyje, nes mokslininkai nustatė, kad šiuo metu beždžionių organizmas yra daug atsparesnis AIDS, o tai leidžia daryti išvadas, kad beždžionių imuninė sistema surado būdą kaip kovoti su virusu, o tam reikėjo daugybės laiko.

Skaityti daugiau...
 

Aids era

Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) ir jo sukeliamos AIDS ligos epidemija prasidėjo XX a. paskutiniais dešimtmečiais. Nors pradžioje virusas plito tik tarp homoseksualių vyrų ir asocialių asmenų keliose išsivysčiusiose šalyse (pirmasis epidemijos etapas, kuomet dar trūko žinių apie infekciją ir daugelis užsikrėtusiųjų mirdavo per pirmuosius trejus metus, diagnozavus infekciją), netrukus paaiškėjo, kad virusas gali plisti įvairiais būdais: pagrindinis viruso perdavimo būdas tapo heteroseksualūs santykiai, užsikrėtusių vyrų ir moterų skaičius beveik susilygino (antrasis epidemijos etapas, kai diagnostikos galimybė gerokai išaugo, prasidėjo gydimas, užsikrėtusieji išgyvendavo 10 ir daugiau metų). Mažiau nei per du dešimtmečius epidemija paplito visose žemynuose ir dabar užsikrėtusių ŽIV jau randama 190 valstybių. Šis virusas labai greitai kinta (jau pirmosios kartos viruso struktūra skiriasi nuo pradinės formos 5-10 procentų), jo štamai įvairiose pasaulio dalyse genetiškai skiriasi, todėl iki šiol neišrasta profilakcinė vakcina ir neaišku, kada tai įvyks.

Skaityti daugiau...
 

Biokultūra

Kultūra - tai informacija, kurią vienas individas perduoda kitam ne per genus, o per nervų sistemą, pavyzdžiui,  per mėgdžiojimą ar mokymą. Kultūros raida vadinama egzosomatinė evoliucija (evoliucija už kūno ribų). Gebėjimas įgyti kultūrą išsirutuliojo palengva. Žemesniųjų gyvūnų elgsena pagrįsta gana nelanksčiais refleksais. Ilgainiui šiuos refleksus vis labiau ėmė valdyti aukštesnieji nerviniai centrai. Aukštesniųjų centrų valdoma elgsena darosi vis įvairesnė, o mokymasis vis svarbesnis. Mokymasis mėgdžiojant atsirado vėliau, nes tam individas turi turėti sąvoką “aš” ir nors kiek suvokti, jog kito individo elgsena kažkuo panaši į jo paties. Tačiau aukštesnioji kultūra įmanoma tik vartojant kalbą. Kurdamas aukštesniąją kultūrą, žmogus sukūrė technologiją ir, kas svarbiau, naujas “dvasines” koncepcijas, tarp jų kosmologijas, kurios pakeitė jo požiūrį į pasaulį. Jos išaugo iš dvejopų biologinių šaknų - noro jaustis saugiam ir noro būti kažkieno globojamam bei iš smalsumo. Tokius poreikius turi ir kai kurie kiti gyvūnai, bet žmoguje jie pasireiškia visiškai kitaip. Poreikis jausti, kad visata jam draugiška arba bent gali būti pakreipta jam draugiška linkme, kuria kosmologijas, vadinamas religijomis. O smalsumo vedami mes plėtojame mokslines - empiriškai ir teoriškai pagrindžiamas kosmologijas.

Skaityti daugiau...
 

Alkoholis. Jo žala

Alkoholiai ( arab. al kuhl -  stibio milteliai ): 1.– angliavandenilių dariniai,     organiniai junginiai, turintys molekulėje vieną arba kelis hidroksilus ( OH ), prijungtus prie sočiųjų anglies atomų; 2. šnek. spiritas, etilo alkoholis C2H5OH. Pagal hidroksilų skaičių molekulėje alkoholiai skirstomi į monohidroksilius, dihidroksilius ( glikolius ), trihidroksilius ( pvz.: glicerinas) ir polihidroksilius ( poliolius, pvz.: sorbitas ). Medicinoje didžiausią reikšmę turi monohidroksiliai alkoholiai. Iš jų dažniausiai vartojamas ( kaip dezinfekuojanti medžiaga, kaip tirpiklis įv. skystosioms vaistų formoms ir odą dirdinantiems linimentams gaminti ) etilo alkoholis, arba etanolis. Kur kas nuodingesni už jį metilo alkoholis, arba metanolis, ir propilo alkoholis, arba propanolis, vartojami tik tech. tikslams. Iš kvapo metanolis ir propanolis panašūs į etilo alkoholį, todėl išgėrus vietoj pastarojo, jais apsinuodijama. Nuodingi aštraus nemalonaus kvapo butilo, amilo ir heksilo alkoholiai naudojami tik tech. tikslams medicinoje.

Skaityti daugiau...
 

Pagrindinės epidemiologijos sąvokos

Absoliuti rizika (absolute risk) – žr. veiksnio nulemta rizika. Analitiniai tyrimai (analytical studies) –epidemiologiniai stebėjimo tyrimai, kurių tikslas nustatyti ryšį tarp ligų ir tam tikrų veiksnių. Šie tyrimai skirstomi į ekologinius (koreliacinius), vienmomenčius, atvejo ir kontrolės ir kohortinius. Anketa (questionnaire) – žr. klausimynas. Ankstyvoji profilaktika (primordial prevention) – žr. profilaktika. Antrinė profilaktika (secondary prevention) – žr. profilaktika. Aprašomieji tyrimai (descriptive studies) – epidemiologiniai stebėjimo tyrimai, kurių tikslas nustatyti ligų ir/arba kitų veiksnių dažnumą populiacijoje. Juos atliekant nesiekiama vertinti ryšio tarp ligų ir rizikos veiksnių. Apribojimas (restriction) - epidemiologinių tyrimų planavimo metodas, taikomas tyrimą iškraipančių veiksnių įtakai mažinti. Pavyzdžiui, jei manoma, kad rūkymas gali turėti įtakos ryšiui tarp tam tikros ligos ir tiriamo veiksnio, tiriami tik nerūkantieji asmenys. Atminties klaida (recall bias) - sisteminė klaida, atsirandanti dėl to, kad sergantys ir sveiki asmenys skirtingai atsimena praeities įvykius. Šios klaidos būdingos atvejo ir kontrolės tyrimams. Pavyzdžiui, sergančios krūties vėžiu moterys gali tiksliau papasakoti apie buvusius abortus nei sveikosios. Atranka (sampling) – imties sudarymas. Atrankos metu sudaromos atsitiktinės ir neatsitiktinės imtys.

Skaityti daugiau...
 

Anestiozologija

Ligonio paruošimas anestezijai.

Anamnezė. 1) Buvusios anestezijos, jų eiga, komplikacijos, ponarkozinio periodo ypatumai: pykinimas, vėmimas, sunkus pabudimas, pooperacinė gelta, popunkcinis galvos skausmas. 2) Esamos ir buvusios ligos. a) Širdies ir kraujagyslių ligos
-    Stenokardija: ar ji buvo, kas ją skatina, trukmė, priepuolį nutraukiantys vaistai;
-    Persirgti miokardo infarktai, liekamieji reiškiniai po to. Planines operacija saugiausia atlikti pprėjus 6 mėn po persirgto MI.
-    Fizino krūvio tolerancija. Vertinama pagal NYHA klasifikaciją.

Skaityti daugiau...
 

Narkotikai

NARKOTIKAI - tai organinės ar neorganinės kilmės vaistinė medžiaga, vartojama gryna ar kaip sudėtinė preparatų dalis . Toks narkotikų apibrėžimas pateikiamas žodyne , tačiau jis dar ne visas. Narkotikai vadinama chemine medžiaga , veikianti jūsų organizmą , galinti keisti nuotaiką, elgesį, klausos ir regos pojūčius bei kitus jutimus. Medžiaga paprasta, bet jos poveikis tikrai nepaprastas !

Kokainas. Kokainas gaunamas iš kokamedžio, augančio Pietų Amerikos kalnuose, lapų. 1855 m. buvo sukurta kokaino ištraukimo iš lapu technologija. Kokainas . Medicinoje buvo vartojamas kaip vietinės nejautros priemonė. Aštuntame dešimtmetyje jis išpopuliarėjo tarp turtingųjų, nes yra labai brangus. Kokainas - stiprus nervų sistemos stimuliantas, panašus į amfetaminus. Tačiau poveikis trunka neilgai (apie 30min.).

Trakviliantai. Tai tokie, dar kitaip vadinami depresantais, narkotikai. Paprastai gydytojas juos skiria ligoniams, kuriuos kankina nemiga, kurie turi rimtų asmeninių problemų. Bet juos leidžiasi ir tie, kurie vartoja nelegalius narkotikus, tokius kaip heroinas. Šie narkotikai nuramina žmones. Ilgai juos vartodamas, žmogus jaučia depresiją, nenuspėjamai ir agresyviai elgiasi. Nustojus vartoti, atsiranda nuovargis, nerimas.

Skaityti daugiau...
 

Ausų ligos

ŽMONIŲ, SERGANČIŲ AUSŲ LIGOMIS ATPAŽINIMAS

Klausos problemų gali turėti įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai jos vargina vyresnius. Vaikas, turintis klausos problemų, nuolat klausia, kas sakoma. Paprastai toks vaikas elgiasi triukšmingai ir netgi agresyviai. Jei nėra žinoma, jog vaiką vargina klausos problemos, galima greitai susinervinti. Vyresnio amžiaus asmuo, turintis klausos problemų, dažnai būna tylus, vengia būti kitų žmonių draugijoje. Daug žmonių, turinčių klausos problemų, nori tai nuslėpti, todėl apsimeta, kad girdi geriau nei iš tikrųjų.

Skaityti daugiau...
 

Visuomenės sveikata

Visuomenės sveikata. Įvadas.

Visuomenės sveikata – tai fizinė ir dvasinė gerovė.
Valstybė negali išsaugoti sveikatos – ji gali sudaryti sąlygas ją tausoti.

•    PSO, eurostrategija “Sveikata visiems XXI a.”, Europos chartijų, Lietuvos sveikatos programos nuostatos įvairiais gyventojų sveikatos klausimais.
•    Lietuvos gyventojų sveikatos būklė:
gyventojų sveikatos rodikliai
sergamumas ir jį sąlygojantys veiksniai
mirtingumas ir jį sąlygojantys veiksniai
•    Aplinka ir sveikata:
atmosferos oro
vandens
dirvožemio užterštumas ir gyventojų sveikata
miesto plėtra ir miesto gyventojų sveikatos problemos
aplinkos ir sveikatos stebėsena (monitoringas )
•    Sveikatinanti mityba
•    Vaikų sveikata ir ją sąlygojantys veiksniai
•    Žmonių gyvensenos problemos
•    Profesinė sveikata

Skaityti daugiau...
 

Masturbacija

Masturbacija (lot. manus – ranka + stupro – išniekinu), lytinio susijaudinimo ir orgazmo sukėlimas dirginant savo paties erogenines zonas, dažniausiai varpą (vyras) ir varputę (moteris). Pirmasis rašytinis šaltinis apie masturbaciją – tai Biblija. Žodis onanizmas yra kilęs iš biblinio asmens Onano. Pagal senovinį žydų įstatymą, Onanas, kaip artimiausias giminaitis, privalėjo savo bevaikiui mirusiam broliui jau po jo mirties sugyventi įpėdinį. Tačiau su brolio našle, kad ji išvengtų nėštumo, jis naudojo nutrauktą lytinį aktą, “leido sėklai kristi į žemę, kur ji žuvo”. (Tikriausiai jis tai darė, norėdamas savo paties vaikams išsaugoti jų dėdės palikimą). Jis, toliau rašoma šiame pasakojime, buvo nubaustas ankstyva mirtimi. Iš čia ir kilo žodis masturbacija (onanizmas).

Skaityti daugiau...
 

Medicinos etika

Kiekvieno gydytojo darbo tikslas ir esmė yra sergančio žmogaus gydymas. Gydymas skirstomas į etapus:

1. Premedicininis etapas. Į sveiko žmogaus gyvenimą lėtai atsėlina ar tragiškai įsiveržia simptomai. Jie trukdo jam gyventi. Dėl šių simptomų žmogus pradeda jaudintis ir galvoti, kas gi atsitiko? Sergu aš ar sveikas? Ką daryti? Eiti pas gydytoją ar ne? Ligonis fantazuoja, mąsto, yra susirūpinęs, girdi kaimynų, giminių patarimus. Liga dar neįsigalėjo. Įprasti šio periodo reiškiniai yra abejingumas ligai, minčių apie ją kratymasis, ėjimo pas gydytoją atidėliojimas. Tokio elgesio priežastis yra neigimo reakcija. Šiame etape ligonis kovoja su savo liga vienas arba palaikomas ne daug ką suprantančių artimųjų. Premedicininio etapo trukmė priklauso nuo ligos, jos progresavimo, nuo ligonio asmenybės, nuo jo išsilavinimo, nuo neigimo reakcijos intensyvumo ir pan. 2. Ambulatorinis etapas. Ligonis kreipiasi pagalbos į gydytoją. Priklausomai nuo ligos, ligonį gydo apylinkės gydytojas arba kitos specialybės gydytojas (poliklinikoje). Ligonis gydomas ambulatoriškai. Šiame gydymo etape veikia pagrindiniai gydytojo ir ligonio tarpusavio santykių dėsniai. Žymiai sudėtingesnis už kompleksinį ambulatorinį gydymą – trečiasis gydymo etapas. Jis sukelia daugiausia problemų.

Skaityti daugiau...
 

Suaugusio žmogaus gaivinimo standarto priedai

Skaityti daugiau...
 
Puslapis 1 iš 2
Medicina
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt