www.spargalkes.lt

Muzika

Modernioji muzika (referatas)

Muzika lydi kiekvieno žmogaus gyvenimą, nesvarbu, ar jis muzika domisi, ją mėgsta, ar yra jai abejingas. Iš tiesų nelabai gali rinktis – šiandien muzika skamba beveik visur, o ir to išvengti, net ir labai stengiantis, neįmanoma. Tačiau žmonės palankūs vienoms muzikos rūšims, kitų stengiasi privengti. Tai nulemia tradicijos, įpročiai, mados, švietimas ir reklama. Šiuo požiūriu muzikos paklausa ir populiarumas yra tokie pat netvarūs dalykai kaip drabužių stiliai, filmai, pramogos ir laisvalaikio užsiėmimai.  Kiekvienos kartos žmonės ir polinkiai šiek tiek skiriasi, todėl nenuostabu, kad kuriami ir pasirenkami vis kitokie meno stiliai, žanrai, rūšys ir formos. Kartu su skirtinga gyvenimo patirtimi keičiasi kultūros kraštovaizdis, ir šis vyksmas niekada nesibaigia.

Skaityti daugiau...
 

Henris Perselis

Žymiausias baroko epochos anglų kompozitorius buvo Henris Perselis. Gabus dvaro muzikanto sūnus, jis dar berniukas dainavo karališkojoje kapeloje. Jo mokytojai buvo žymiausi to meto anglų kompozitoriai Pelamas Hemfris ir Džonas Blou. H. Perselis greitai kilo muzikinės karjeros laiptais: jau 1675 m.buvo išspausdintos pirmosios jo dainos, 1677 m. jis tapo karaliaus kamerinės muzikos kūrėju, 1679 m. - Vestministerio abatijos (valdovų karūnavimo bažnyčios) vargonininku, 1682 m. - karališkosios kapelos vargonininku ir dainininku, nuo 1683 m. iki mirties buvo atsakingas už kapelos instrumentų būklę. H. Perselio kūryba yra labai plati ir įvairiapusiška, nors didžioji jos dalis apima mažesnį kaip 20 metų tarpsnį.

Skaityti daugiau...
 

Dainuojamoji tautosaka

Daina - vienas seniausių kūrinių. Lietuvių tauta nėra sukūrusi herojinio epo, todėl manoma, kad lietuvių liaudies dainos galėtų būti savotiška herojinio epo atmaina ; juk dainose atsiskleidžia seniausia tautos dvasinė patirtis, žmonių  buitis, papročiai, senojo tikėjimo ženklai, pasaulėjauta.

Daina - tai dvasinės kultūros atrama, taurių idealų reiškėja. Dainos gražios ir savitos, jos :

Lyriškos: alsuoja pastovia namų , šeimos gyvenimo tvirtybe.

Skaityti daugiau...
 

Renesanso muzikinė kultūra

Renesansas atsirado Italijoje ir ten gyvavo XIV – XVI a. Kitose Vakarų ir Centrinėse Europos šalyse tęsėsi nuo XV iki XVII a. Renesanso terminą, reiškiantį tam tikros kultūros atgaivinimą, atgimimą, pirmasis pavartojo italų dailininkas Dž. Vazaris 1550 m. veikale „ Žymiųjų italų architektų, tapytojų, skulptorių gyvenimai.“ Muzikologijoje Renesanso terminą imta vartoti nuo XIX a.

Skaityti daugiau...
 

Skudučiai

Skudučiai, skudas(ai), skurdas, skurdutė(s), skaudas, skaudutis, skaudutas. Viena pirmykščių lietuvių pučiamūjų švilpynių visuma, jau XIX a. Gale teišlikusi vien tik Biržų – Rokiškio apl. S. Atitikmenų terandama vietomis Rusijoj, Baltarusijoje ir pirmykštėse tautelė; jie artimai siejami ir su Pano fleita (plg. Skaudutas). Piemenys ir vaikai Lietuvoje s. Išlaikė dar vietomis iki pat I pasaulinio karo ir juos darėsi dažnai iš kietų kiaurastambių žolių, pvz, miškinio skudučio, builio, varnalėšos ir t. Šiaip s. Išsuka (šerdį), išgrežia ar išdegina iš kurio nors kieto medžio, šaltekšniniai, uosiniai ir seduliniai s. Laikomi geriausiais. Jų visą vienetą daro iš vieno medelio ar jo šakos.

Skaityti daugiau...
 

Kompozitoriai - ,,Mūzos"

F. Listas g. 1811 m. Vakarų Vengrijos kaime. 9 m. jau koncertavo, vėliau Vienoje jo improvizacijų klausėsi Bethovenas ir viešai jį pabučiavo. Nesėkmingai bandė įstoti į Paryžiaus konservatoriją, tad likęs ten mokėsi privačiai. Bandravimas su Paganiniu, Berliozu, Šopenu, Rosiniu turėjo didelės įtakos kompozitoriui, kuris spėjo išgarsėti kaip pianistas virtuozas. Jo pažintis su žymiais rašytojais Žarž Sand, V. Hugo, A. Diuma, H. Heine paliko didelį įspūdį.

Skaityti daugiau...
 

Grupė ,,Biplan"

Sostinės grupė Biplan, grojanti smagią gitarų muzikėlę ir varanti iš proto Lietuvos paaugles, susikūrė 1994 metų rugsėjį ir savo karjerą pradėjo dainuodama rusiškai. Jauni vaikinukai, pakerėti vienos roko dainininkės balso ir šiaip neturėdami, ką veikti, nusprendė tapti muzikantais. Maksimas Bambras, dabar grojantis Lemon's Joy, būgnijo pirmoje Biplan sudėtyje, vėliau nusistovėjo dabartinis kvartetas: Maksimas Melmanas (vokalas, gitara); Artiomas Miškinas (bosinė gitara); Olegas Aleksejevas (gitara); Viačeslavas Aleksejevas (mušamieji).

Skaityti daugiau...
 

Čiurlionis

Čiurlionio kūrybinis palikimas yra ne tik gausus-jis paliko apie 300 įvairių žanrų muzikos kūrinių.

Būdingas šio kompozitoriaus muzikos bruožas yra jos liaudiškumas, susijęs su meile gimtajam kraštui ir gamtos poezijai. Muzikos nuoširdumą lemia vyraujanti lyrinė jo kūrinių nuotaika. Čiurlionio muzikai būdingas ir filosofinis susimąstymas optimistinė nuotaika, šviesi pažiūra į gyvenimą.Visoje savo kūryboje Čiurlionis ypač didelę reikšmę teikė jos idėjiniam turiniui.

Skaityti daugiau...
 

Juozas Naujalis 2

J. Naujalis būdamas mažas svajojo pats atsisėsti prie vargonų ir groti... – Juk tai paprasta. Senasis vargonininkas turi “stebuklingas knygas”, į kurias tik pasižiūrėti reikia ir gali groti. Ir staiga vėjo gūsis pro atvirą langą išpūtė vieną lapelį – vaikas laimingas jį sugavo. Dabar jis gros vargonais!

Deja, lape buvo tik daug linijų ir taškelių – jis nieko nesuprato...

Daug mokslo, darbo, džiaugsmo ir nusivylimo metų praeis nuo tos dienos, kol mažasis berniukas, taip trokštantis muzikos, taps Lietuvos muzikos patriarchu.

Skaityti daugiau...
 

Simfoninis orkestras

Simfoninis orkestras – instrumentine muzika atliekantis kolektyvas. Jame groja visais žinomiausiais muzikos instrumentais, todėl simfoninis orkestras skamba labai spalvingai, juo galima išgauti įvairius dinaminius niuansus, nuo piano pianissimo, iki forte fortissimo, atlikti sudėtingiausius muzikos kūrinius.

Skaityti daugiau...
 

Apocalyptica

Keturi jauni Suomijos Sibelijaus Akademijos violončelistai kuria tai, kas dar nebuvo girdėta. Visiškai originalų ir itin emocingą klasikinės muzikos ir roko lydinį. Garsiausi Metallica hitai čia suskamba naujai, tuo pačiu išlaikydami jėgos kupiną originaliųjų kompozicijų dvasią. Apocalyptica klausytojai priversti iš nuostabos trintis akis. Neįtikėtina, jog tokią muziką galima taip sugroti keturiomis violončelemis. Grakštus, tyras ir profesionalus klasikinis styginių skambesys čia susipina su didinga, lyriška, veržlia ir bet kokius apribojimus trupinančia heavy metal dvasia. Modernaus ir virtuozisko kvarteto rankose violončelės skamba kaip soluojančios, akustines ir gergždžiančios gitaros, atlieka boso partijas, dunda kaip mušamieji ir netgi išgauna žmogaus balsą. Apocalyptica koncentruoja savo ieškojimus naujomis moderniomis kryptimis, atrasdami vis daugiau ir daugiau naujo ir netikėto grojimo violončele technikoje.

Skaityti daugiau...
 

Stambių vientisų formų instrumentiniai žanrai

XIX a. vis daugiau kuriama stambių vientisų kūrinių: simfoninių poemų, fantazijų, uvertiūrų, rapsodijų, baladžių, kapričio, koncertų, sonatų, skerco ir t. t.

Šitai susiję su programiškos muzikos įsigalėjimu, siekimu literatūrinį siužetą perteikti muzikos priemonėmis. Tam dažnai panaudojama sonatos forma, kaip viena iš lanksčiausių, o taip pasintetinės iš laisvosios formos. Vientisa kūrinio forma kartais taip išplėtojama, kad joje telpa tarsi kelios ciklo dalys. Tokiais atvejais atskiri epizodai atlieka lėtosios dalies, skerco, finalo vaidmenį. Būdinga kai kurių XIX - XX a. kūrinių žymė – monotematizmas: visas kūrinys grindžiamas viena tema, kurią įvairiai perdirbant, sukuriami nauji vaizdai.

Skaityti daugiau...
 

Grupė ,,SKMP" kalusimynas

Skaityti daugiau...
 

Muzikos instrumentai

Pirmieji lietuvių liaudies instrumentai  - medinės dūdelės ir tuščiavidurės dėžės su ištemptomis žarnomis vietoj stygų. Senovėje buvo paplitę ir šie instrumentai: kanklės, birbynės, skudučiai, skrabalai, kelmas, daudytės, lumzdeliai, ragai.

Skudučiai - tai vienas iš seniausių liaudies instrumentų. Jie mediniai, 10 - 30 cm ilgio vamzdeliai. Vienu skudučiu galima išgauti tik vieną garsą, todėl dažniausia grojama keliais.

Skaityti daugiau...
 

Juozas Naujalis

Juozas Naujalis gimė 1869 m. sausio 9 d. Raudondvaryje, o mirė 1934 m. rugsėjo 9 d. Kaune. Tai didis kompozitorius, vargonininkas. Vienas profesionaliosios lietuvių muzikos pradininkų. 1884 - 1889 m. studijavo Varšuvos muzikinio instituto J. Slivinskio vargonų klasėje. Baigęs institutą, vienus metus mokėsi kompozicijos pas Z.Noskovskį.

1890 -1891  m. vargonininkavo Vabalninke, 1891 m. – Rietave, 1892 - 1934 m. - Kaune.

Skaityti daugiau...
 

Johanas Sebastianas Bachas

Didysis kompozitorius Johanas Sebastianas Bachas pirmasis pradėjo sėkmingai derinti Vakarų Europoje egzistavusius skirtingus nacionalinius muzikos stilius. Sujungdamas tai, kas buvo geriausia italų, prancūzų ir vokiečių muzikinėse tradicijose, jis praturtino kiekvieną jų. Nesulaukęs populiarumo būdamas gyvas, praėjus 50 metų po mirties Bachas buvo beveik užmirštas. Tačiau per kitus 150 metų jo reputacija vis augo, ir šiandien jis visuotinai pripažįstamas vienu garsiausiu kompozitoriumi.

Skaityti daugiau...
 

Džordžas Geršvinas

Džordžas Geršvinas gimė 1898 rugsėjo 26 d. ir išaugo 1st – Saido gatvėse. Būdamas 6 metų intensyviai pradėjo domėtis pačia geriausia muzika kaip antai: Rubenšteino “Melodija”, Dvoržako “Jumoreska”. Būdamas 8 metų susidraugavo su vyresniu, žinomu smuikiniku Maksu Rozencveigu.

“Maksas man atskleidė muzikos pasaulį” – prisiminė Geršvinas. Rozencveigo namuose išmoko pats groti fortepijonu. Iš klausos mėgino groti populiarias melodijas, aranžavo, mėgino kurti: niekas iš artimųjų namuose, neįtarė apie Džordžo užsiėmimą. Bet kartą, namuose atsirado naujas pianinas, pirktas broliui Airui, kuris jau du metus mokėsi muzikos pas mokytoją. Išaiškėjo, kad Džordžas geriau grojo fortepijonu, negu jo brolis, ir tėvai nusprendė, kad muzikos toliau mokysis Džordžas. Geršvinas pradėjo mokytis pas pianistą ir kompozitorių Čarlzą Hambicerą.

Skaityti daugiau...
 
Muzika
www.kvepalai.ltkvepalai.ltwww.spargalkes.ltspargalkes.ltwww.tytuvenai.lttytuvenai.lt